pasimatymai_internete.jpg

Paauglių pasimatymai internete: kodėl svarbu ir suprasti, ir pasikalbėti apie saugumą

Į virtualią erdvę persikėlė ne tik vaikų ir paauglių mokslai, bendravimas su draugais, laisvalaikis, bet ir romantiški santykiai: pažintys, flirtas, pasimatymai. Tad su vaikais ir paaugliais labai svarbu pasikalbėti ne tik apie pavojingas situacijas, bet ir apie tai, kaip jie jaučiasi, kai „gyvas“ bendravimas yra apribotas. 

 

Romantiškos draugystės – natūrali paauglių raidos dalis

 

Pasak Paramos vaikams centro psichologės Veronikos Lakis-Mičienės, romantiški santykiai ir naujų draugysčių mezgimas – ypatingai svarbi paauglių raidos dalis. Tam, kad galėtų sėkmingai žengti į suaugusiųjų pasaulį, paaugliai natūraliai stengiasi atsiskirti nuo tėvų ir kuo daugiau laiko praleisti su draugais. Natūralūs yra ir kylantys romantiniai jausmai, nes paauglystė – tai laikas, kai mokomasi kurti santykius. 

 

Pandemijos metu daugeliui paauglių labai trūksta bendravimo, naujų pažinčių, flirto, todėl jie gali jaustis vieniši ir nesilaikyti karantino ribojimų dėl susitikimų arba intensyviai megzti naujas pažintis internete. Bendravimas su tėvais negali atstoti ar kompensuoti santykių su bendraamžiais, tačiau suaugusiųjų supratimas ir palaikymas paauglystėje – labai reikalingas. 

 

„Pirmiausia, ką tėvai gali padaryti, tai aiškiai ir ramiai paaugliui pasakyti, kad supranta jo norą susipažinti su naujais žmonėmis, supranta, kaip jaučiasi dėl to, kad negali dalyvauti vakarėliuose su draugais ar nueiti į pasimatymą ir žino, kaip jam tokių susitikimų trūksta, todėl tiek daug bendrauja internete. Reikėtų patikinti, kad tikrai nenorite sugriauti jo naujų santykių, nesistengiate sutrukdyti išeiti į pasimatymą ir visi draudimai – tik dėl COVID-19 sukeltos situacijos. Tai padės paaugliui jausti, kad jo problemos yra svarbios, o jausmai priimtini“, – sako V. Lakis-Mičienė. 

 

Pasikalbėti padeda, tėvų dalinimasis savo jausmais

 

Psichologė pastebi, kad paaugliams lengviau pasitikėti suaugusiais, kai jie rodo tikrą susirūpinimą,  nuoširdžiai klausosi, o pokalbis nevirsta tardymu su klausimų lavina, bet skatina diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę. Taip pat tuomet, kad tėvai dalinasi savo patirtimi ir jausmais, pavyzdžiui: „Per pastaruosius du mėnesius, kai dirbu iš namų, labai pasiilgau savo kolegų. Ramiau jausdavausi, kai galėdavome aptarti darbus ir tiesiog paplepėti“. 

 

Pokalbiui labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką: kartu gaminant maistą, valgant, išėjus pasivaikščioti ir pan. Nereikėtų spausti kalbėtis, jeigu tuo metu paauglys yra labai supykęs ar susierzinęs, ir nepranešti, kad dabar – laikas pasikalbėti. 

 

Kaip mokyti gerbti savo kūną? 

 

Pasimatymams persikėlus į virtualią erdvę, Paramos vaikams centro psichologė rekomenduoja pasikalbėti apie saugumą ir ribas, kurių svarbu laikytis. Pokalbius apie tai, kad niekam negalima siųsti savo nuogo ar apsinuoginusio vaizdų, reikėtų pradėti jau su pradinukais ir vis grįžti prie šios temos. Svarbu su vaikais aptarti, kaip jie reaguotų, jeigu pažįstamas paprašytų atsiųsti tokią nuotrauką, ir kaip elgtųsi, sulaukęs tokio prašymo iš nepažįstamo žmogaus. 

 

„Tiek su vaikais, tiek su paaugliais būtina kalbėtis apie tai, kad ir realiame gyvenime, ir internete reikia gerbti save ir kitą žmogų, taip pat savo ir kito kūno privatumą – kiekvienas gali pasakyti „Ne“

ir sustabdyti nemalonų elgesį, nepriklausomai nuo to, ar jis vyksta kambaryje, ar ekrane“, – pabrėžia V. Lakis-Mičienė, koordinuojanti projektą „Saugus jaunimas – stiprus regionas“, skirtą seksualinės prievartos prevencijai Lietuvoje ir Latvijoje. 

 

Tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kad net asmeniškai kam nors nusiųsta nuotrauka ar vaizdo įrašas gali būti išplatintas viešoje erdvėje. „Paaugliai dažnai susiduria su situacijomis, kai šiandien patikimai atrodantis žmogus (vaikinas ar mergina) po savaitės tampa priešu, įsižeidžia po kokio nors konflikto ar nesusipratimo. Tada paaugliai jaučiasi labai nesaugiai, jei tas žmogus turi kokias nors jo apnuoginto kūno nuotraukas. Kartais nuotraukos gali paplisti ir dėl neatsargumo, tarkim, kai kas nors kitas jas randa paauglio ar jo vaikino/merginos telefone“, – atkreipia dėmesį didelę darbo su paaaugliais patirtį turinti psichologė. 

 

Apie ką svarbu pasikalbėti dėl bendravimo su nepažįstamaisiais?

 

Dar vienas pavojus, su kuriuo vaikai ir paaugliai susiduria internete, – tai apnuoginto kūno nuotraukų siuntimas nepažįstamam asmeniui. Siekiant įtraukti nepilnametį į seksualizuotas veiklas, naudojamos tam tikros strategijos, pavyzdžiui, bandoma įtikinti paauglį, kad jis yra vienintelis, naujas pažįstamas be galo jį myli ir tai, kas vyksta internete, jau yra romantiški santykiai. 

 

„Pozityvus dėmesys kiekvienam malonus, tačiau vaikams ir paaugliams tai yra ypač svarbu. Todėl jie tampa labiau pažeidžiami, ypač vaikai, kuriems trūksta nuoširdaus dėmesio, pagyrimo iš aplinkos.  Tokiais atvejais, apsinuoginusio paauglio atsiųstos nuotraukos vėliau gali būti panaudotos ir kaip šantažo įrankis. Vaikai ir paaugliai sulaukia kvietimo susitikti arba tęsti vis labiau seksualizuotą veiklą internetu, jiems grąsinama, kad atsisakius, jų nuotraukos bus paplatintos viešai. Jaunuoliai jaučiasi pakliuvę į spąstus, bijo kreiptis pagalbos, bijo sulaukti bausmės ar likti nesuprasti artimųjų“, – sako V. Lakis-Mičienė. 

 

Tėvai paaugliams turėtų patarti būti kritiškiems besimezgant naujiems romantiškiems santykiams internete: neskubėti naujų pažįstamų prijungti prie savo draugų rato socialiniame tinkle, pagalvoti, ar žmogus kitame interneto gale nesiekia išvilioti pinigų ar gauti kitokios naudos. Reikėtų paaiškinti, kad už kiekvienos paskyros gali slypėti ne tas žmogus, kuriuo apsimetama, gali būti klaidinama dėl tikro asmens amžiaus, išvaizdos, lyties ar tikrųjų ketinimų. Taip pat labai svarbu patikinti, kad kas benutiktų – svarbu kreiptis pagalbos, kartu su vaiku aptarti, kas yra suaugęs, kuriuo jis pasitiki ir į kurį kreiptųsi pirmiausia. 

Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas,  – e-mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt 

 

Rekomendacijos parengtos Paramos vaikams centrui įgyvendinant projektą „Saugus jaunimas – stiprus regionas“ (ang. „Safe youth – strong region“), finansuojamą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje (NCM-Grands programa). Už šių rekomendacijų turinį atsako tik projekto koordinatoriai ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.

 

 

 

Siaures_ministru_tarybos_biuras.PNG